1994–1997

LMA ĮKŪRIMAS IR PIRMIEJI VEIKLOS METAI

Pirmieji žingsniai kuriant asociaciją ir ją sukūrus buvo gana sudėtingi. Sovietinės okupacijos metu Lietuvoje veikusios Lietuvos geodezininkų sąjunga (LGS) bei Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (LŽHIS) neturėjo bendrų interesų, nes jų nariai profesinėje veikloje sprendė vietinės reikšmės techninius klausimus. Svarbesnės problemos buvo centrinės sovietinės valdžios institucijų kompetencija. Todėl šios dvi sąjungos formaliai nebuvo susietos profesiniais interesais ir bendradarbiavimu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo gamybinės veiklos pokyčiai, iš esmės pasikeitė geodezininkų ir žemėtvarkininkų veiklos barai. Tai paskatino atkuriama privati nuosavybė ir jos rezultatas – žemės nuosavybės santykių pasikeitimas. Žemėtvarkininkų ir dalies geodezininkų pagrindinis darbas tapo žemės reformos įgyvendinimas. Kita geodezininkų dalis sprendė naujų valstybinių geodezinių tinklų kūrimo problemas, nes SSRS vyriausybė nusavino valstybinių geodezinių tinklų duomenis, Lietuva neteko techninių topografinių žemėlapių leidybos galimybių.

Tik atgavus nepriklausomybę pavienių geodezininkų ir žemėtvarkininkų pokalbiuose vis dažniau pasigirsdavo mintis apie vienos visuomeninės organizacijos įkūrimo tikslingumą. 1992 m. gruodžio 29 d. LGS valdyba ir LŽHIS tarybos Žemėtvarkos sekcija surengė bendrą posėdį. Jo iniciatoriumi buvo tuometinis LŽHIS Žemėtvarkos sekcijos pirmininkas Pranas Aleknavičius. Kalbėtasi apie Valstybinės geodezijos tarnybos (VGT, įsteigta 1991 m. kovo 11 d., direktorius Zenonas Kumetaitis) ir Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento (ŽTD, direktorius Juozas Benjaminas Dubickas) bendradarbiavimą vykdant žemės reformą ir kaip žemėtvarkininkus bei geodezininkus vienijančios sąjungos galėtų prisidėti prie pozityvaus ir naudingo šių institucijų bendradarbiavimo. Posėdyje susitarta sudaryti bendrą darbo grupę žemės privatizavimo darbų perspektyvinės programos metmenims parengti, į kurią įtraukti žemėtvarkininkų atstovai Pranas Aleknavičius (ŽTD), Rimantas Masilionis (UAB korporacija „Matininkai“), Mindaugas Novogrockis (UAB korporacija „Matininkai“), Silvestras Staliūnas (Valstybinis žemėtvarkos institutas, VŽI) ir geodezininkų atstovai Stasys Vytautas Kazakevičius (Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Geodezijos katedra), Tomas Kosčiauskas (AB „Inžineriniai tyrinėjimai“), Alfredas Merfeldas (UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“), Petras Petroškevičius (VGTU Geodezijos katedra). Darbo grupė parengė minėtus metmenis ir sudarė platų geodezinių ir topografinių darbų, reikalingų žemės reformai vykdyti, sąrašą, kurį 1993 m. vasario 23 d. suderino VGT ir ŽTD vadovai. 1993 m. abi sąjungos tarpusavyje daug tarėsi ir diskutavo. LGS suvažiavimas, vykęs 1993 m. spalio 21 d., nutarė (nutarimo ištrauka): „Glaudesniam bendradarbiavimui žemės reformos ir privatizavimo darbuose bei konstruktyviam ir koordinuotam bendradarbiavimui su užsienio šalių giminingais specialistais, siūloma LGS su LŽHIS lygiateisiais pagrindais sudaryti bendrą Lietuvos geodezijos, žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių asociaciją. Parengti ir pateikti paraišką Asociacijos įstojimui į Tarptautinę federaciją FIG (FIG – pranc. k. Federation Internationale des Geometres trumpinys, vert. į liet. k. – Tarptautinė matininkų federacija).

Užsieniečiai labai stebėdavosi tuo, kad Lietuvoje egzistuoja dvi profesinės visuomeninės organizacijos, sprendžiančios panašias problemas. Jiems lengviau ir efektyviau būtų bendrauti su viena. Tai suaktyvino dviejų sąjungų narių diskusijas, kurios iki tol vyko gana vangiai. Prie to prisidėjo Norvegijos matininkų asociacijos kvietimas keliolikai abiejų sąjungų narių apsilankyti 1994 m. kovo mėnesį Norvegijos matininkų asociacijos organizuojamuose renginiuose. Ten susipažinta su norvegų darbais, kurie paliko labai gerą įspūdį. Užmegzti kontaktai su Norvegijos matininkų asociacijos prezidentu Roger Gustavson. Norvegijos asociacijos pavyzdys daugelį minėtuose renginiuose dalyvavusių mūsų šalies specialistų įtikino, kad būtina kurti vieningą organizaciją. Šią idėją aktyviai palaikė Janina Daračkaitė, Steponas Deveikis, Benjaminas Dubickas, Zenonas Garška, Kęstutis Kristinaitis, Arūnas Kuzmickas, Vaidotas Sankalas, Romualdas Survila, Vytautas Tulevičius, Vaclovas Vitkus, Algimantas Zakarevičius ir kt.

Sąjungų sujungimas į vieną organizaciją formaliai pagal įstatymus buvo neįmanomas, todėl nuspręsta steigti naują organizaciją, į kurią savanoriškai galėtų stoti bet kurios iš minėtų sąjungų nariai bei visi geodezijos, žemėtvarkos, hidrotechnikos, kartografijos ir kitų artimų profesijų specialistai. Naujos organizacijos pavadinimas – Lietuvos matininkų asociacija kėlė nemažai diskusijų. Kai kurie tiek geodezijos, tiek žemėtvarkos atstovai žodį „matininkas“ vertino kaip profesijos pažeminimą ir dėl to net atsisakė tapti jos nariais. Tačiau ieškant naujo pavadinimo buvo siekiama neatkartoti esamų organizacijų pavadinimų, rasti neutralų ir profesiją atspindintį terminą. Šiam tikslui labiausiai tiko senas istorinis žodis „matininkas“, menantis Vytauto laikus ir plačiai vartotas nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 m. Daugumos iniciatyvinės grupės narių nuomone, pavadinimas „Lietuvos matininkų asociacija“ buvo geriausiai atitinkantis steigiamos organizacijos tikslus, išsaugantis istorinį profesijos plačiąja prasme tęstinumą.

1994 m. balandžio 8 d. raštu, kurį LMA steigimo iniciatyvinės grupės vardu pasirašė B. Dubickas ir V. Tulevičius, buvo kreiptasi į LGS ir LŽHIS narius bei visus žemėtvarkos, geodezijos ir hidrotechnikos specialistus, kviečiant juos dalyvauti LMA steigiamajame susirinkime ir tapti LMA nariais. Rašte rašoma (citata): „LŽHIS taryba ir LGS taryba 1994 m. vasario 25 d. bendrame posėdyje pritarė iniciatyvinės grupės pasiūlymui įsteigti Lietuvos matininkų asociaciją, kuri vienytų geodezijos, žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierius. Asociacijos tikslas – plėtoti geodezijos, žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų bendradarbiavimą sprendžiant geodezijos, žemėtvarkos, kartografavimo, vandentvarkos inžinerines problemas, žemės nuosavybės įtvirtinimą bei apsaugą, plėtoti ryšius su giminingomis užsienio šalių organizacijomis bei specialistais.

Steigiamasis LMA susirinkimas įvyko 1994 m. balandžio 20 d. Vilniuje, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ patalpose (Žalgirio g. 90), dalyvaujant 78 steigėjams. Susirinkime priimti asociacijos įstatai, išrinkta taryba, prezidentas. Pirmąją LMA tarybą sudarė 10 narių: Algimantas Antanavičius, Janina Daračkaitė, Birutė Derenčienė, Steponas Deveikis, Benjaminas Dubickas, Zenonas Garška, Arūnas Kuzmickas, Romualdas Survila, Eimuntas Paršeliūnas, Vytautas Tulevičius. Pirmuoju LMA prezidentu tapo V. Tulevičius, o viceprezidentais išrinkti J. Daračkaitė ir B. Dubickas. Į revizijos komisiją išrinkti A. Banaitis, Romualdas Kasperavičius, Ona Kanapienienė. Iždininku paskirtas Z. Garška.

 LMA steigiamojo susirinkimo protokolas

LMA įstatai įregistruoti LR teisingumo ministerijoje 1994 m. liepos 22 d. (LR teisingumo ministro įsakymas Nr. 119-VO, pasirašė ministras J. Prapiestis). LMA susikūrė kaip nauja ir savarankiška visuomeninė organizacija, turinti savus tikslus ir uždavinius, o ne egzistuojančių dviejų visuomeninių organizacijų junginys. Netrukus po LMA įsteigimo Lietuvos geodezininkų sąjunga nutraukė savo veiklą, nes dauguma jos narių įstojo į LMA, o LŽHIS tęsia savo veiklą iki šiol. Neeiliniame visuotiniame LMA susirinkime, vykusiame 1996 m. spalio 3 d., LMA įstatai pakeisti ir perregistruoti LR teisingumo ministerijoje 1996 m. spalio 24 d. (LR teisingumo ministro įsakymas Nr. 453-V).

LMA pirmaisiais metais vienu svarbesnių uždavinių buvo padėti VGT prie LRV ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ŽTD suartėti sprendžiant labai glaudžiai susietas jų veiklos problemas bei siekiant panaikinti darbų dubliavimą, racionaliau naudoti finansinius išteklius. Tuo tikslu 1995 m. sausio 1 d. įsteigta Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba (VŽGT) prie ŽŪM, sujungusi VGT ir ŽTD funkcijas. Asociacijos nuomone, minėtą tarnybą tikslingiau steigti prie LRV taip mažinant žinybinių interesų pasireiškimą jos veikloje. Šią nuomonę asociacija išreiškė 1994 m. lapkričio 11 d. laiške, išsiųstame valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrui M. Stankevičiui, taip pat 1994 m. lapkričio 11 d. konferencijos rezoliucijoje, įteiktoje Ministrui Pirmininkui A. Šleževičiui.

Asociacija jau veiklos pradžioje užmezgė glaudžius ryšius su Norvegijos matininkų asociacija. Jos generalinis sekretorius Roger Gustavson 1994 m. balandžio 30 d. – gegužės 5 d. viešėjo Lietuvoje. Ryšius su Norvegija padėjo užmegzti Jostein Sageie, kuris tuo metu kuravo Norvegijos pagalbos žemės reformai projektą Lietuvoje. Roger Gustavson ir Jostein Sageie dėka LMA gavo vertingų naudotų geodezinių instrumentų labdarą – 12 teodolitų, 3 elektroninius toliamačius („2-RED MIN Sokkisha“, „1_DM 502 Kern“), 4 „Zeis“ (Vakarų Vokietija) firmos elektroninius toliamačius-teodolitus ir visą šiems prietaisams eksploatuoti reikalingą įrangą (stovai, akumuliatoriai, įkrovikliai, reflektoriai). Gauti elektroniniai toliamačiai kartu su teodolitais 2 metams buvo išnuomoti asociacijos nariams, atliekantiems geodezinius matavimus. Pasibaigus nuomos terminui, prietaisus buvo galima nusipirkti už likutinę vertę. Įrangą įvertino ir skirstymo nuostatus parengė asociacijos taryba. Elektroniniai toliamačiai įvertinti 800–1 500 JAV dolerių, o teodolitai 75–150 JAV dolerių. Surinktos lėšos buvo didelė finansinė paspirtis asociacijos veiklai. LMA tarybos sprendimu, po vieną teodolitą padovanota Kauno technologijos universitetui, Lietuvos žemės ūkio akademijai, Kauno aukštesniajai žemės ūkio mokyklai ir Vilniaus aukštesniajai statybos mokyklai.

Tęsiant užsimezgusį bendradarbiavimą LMA nariai M. Novogrodskis ir G. Firantas 1994 m. spalio mėnesį Norvegijos asociacijos Trondheimo miesto sekcijos pirmininko Terje Skogsetho kvietimu lankėsi Norvegijoje, kur susipažino su geodezijos, topografijos ir žemėtvarkos darbų technologijomis. Grįžę savo įspūdžiais pasidalijo LMA konferencijoje, vykusioje 1994 m. lapkričio 11 d. Kaune.

Asociacija nuo pat veiklos pradžios siekė įstoti į Tarptautinę matininkų federaciją (FIG), vienijančią apie 100 valstybių nacionalines asociacijas. Šiuo klausimu asmeniškai rūpinosi ir daug pastangų įdėjo LMA prezidentas V. Tulevičius. Asociacijos kvietimu 1994 m. lapkričio 16–17 d. Lietuvoje lankėsi tuometinis FIG prezidentas Earl James su žmona. Jis susitiko su LMA tarybos nariais ir pristatė FIG veiklą, lankėsi AB „Inžineriniai tyrinėjimai“, VGTU, VŽI, korporacijoje „Matininkai“, UAB „HNIT-BALTIC Geoinfoservisas“, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Panevėžio skyriuje. Svečias pabuvojo ir Latvijoje bei Estijoje. FIG prezidentui jo vizito metu įteiktas LMA prašymas tapti FIG nare. Oficiali prašyme nurodyta data – 1994 m. lapkričio 15 d., o prašymą pasirašė LMA prezidentas V. Tulevičius. 1995 m. gegužės mėnesį LMA priimta į FIG tikrąja nare.

Per pirmuosius LMA veiklos metus (1994–1997) asociacijoje svečiavosi apie 30–40 svečių iš Vokietijos ir Norvegijos asociacijų. Kolegos iš Vokietijos domėjosi Lietuvos pažanga geodezijos, fotogrametrijos ir žemėtvarkos srityse bei kvietė Lietuvos kolegas apsilankyti jų organizuojamuose renginiuose Vokietijoje. Su vokiečių kolegomis glaudžiausiai ryšius palaikė VGTU Geodezijos katedros doc. Albinas Žalnierukas.

Pirmoji taryba kasmet organizuodavo susirinkimus, apskritojo stalo pokalbius, konferencijas, svarstydavo aktualius valdžios institucijų sprendimus ir teikdavo joms pasiūlymų. Pirmoji taryba dirbo iki 1997 m. lapkričio 20 d. vykusio visuotinio asociacijos narių susirinkimo.

Mus remia

LMA tarptautinių organizacijų narys