Naujienos

Apskritojo stalo diskusija

2016 m. liepos 21 d.

MS2016 apskritojo stalo diskusijos santrauka
Lietuvos matininkų asociacija
Apskritojo stalo diskusijos, vykusios 2016 m. liepos 16 d. matininkų sąskrydžio metu (Juodonys, Rokiškio raj.), 
Santrauka
Diskusijoje dalyvavo LMA nariai ir svečiai:
- Aušra Kalantaitė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja
- Danielius Kuprys, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius
- Tomas Ladukas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas
Diskusijoje iškelti bei aptarti klausimai:
- Galimi pokyčiai Žemės administravimo sistemoje nuo 2017 m. sausio 1 d.
- Kadastro duomenų elektroninės bylos pateikimo apmokestinimas
- Valstybės įmonių monopolinių paslaugų įkainiai, jų nustatymo bei įteisinimo aiškumas ir skaidrumas
- Kadastro duomenų bylos tikrinimo NŽT tikslingumas, proceso supaprastinimas, matininko įgaliojimu išplėtimas, klaidingi NŽT darbuotojų sprendimai
- Įmonių nelygiavertė konkurencija su turinčiais verslo liudijimus (VMI pažymas) matininkais
- LITPOS valstybinio palaikymo ir valstybės teikiamos nemokamos LITPOS paslaugos klausimas
- Valstybės įmonių nemonopolinės (komercinės) paslaugos ir nelygiavertė konkurencija su privačiomis įmonėmis
- Naujų Kadastro nuostatų ir kadastrinių matavimo atlikimo taisyklių (LRV nutarimas Nr.522) užsitęsęs priėmimas
- Savininko parašo žemės sklypo plane atsisakymas ir kviestinių asmenų parašų rinkimo tikslingumas
- Kadastro darbų kokybės priežiūra – kaip kovoti su piktnaudžiavimu bei nesąžiningumu pasinaudojant metodinių reikalavimų spragomis, kas tiesiogiai kenkia kokybiškai dirbantiems matininkams
- Sodininkų bendrijų kadastro duomenų sutvarkymo problematika ir s/b pirmininkų dalyvavimas šiame procese
- Matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos priežiūra
Išvados
1. Žemės reforma yra iš esmės baigta, todėl Žemės administravimo sistemos (ŽAS) tikslai, uždaviniai ir prioritetai keičiasi iš esmės. Atitinkamai turi būti optimizuota visa Žemės administravimo sistema, apimant funkcijų optimizavimą, institucinę struktūrą bei teisinės bazės esminę reviziją. LMA pasiūlymai, pateikti Seimui ir Vyriausybei, kaip tik ir siekia šių tikslų, todėl būtina siekti jų įgyvendinimo. Žinybines kliūtis ir ŽAS neveiksnumą akivaizdžiai atskleidžia LRV nutarimo Nr. 522 užsitęsęs derinimas ir priėmimas. LMA pritaria, kad tikslinga Vyriausybės lygyje sudaryti tarpžinybinę darbo grupę Žemės administravimo sistemos optimizavimo strateginiams tikslams ir priemonėms parengti, kurios turėtų atsispindėti ir naujosios Vyriausybės programoje.
2. ŽAS veikiančios valstybės įmonės (VĮ Žemės fondas, VĮ Registrų centras, VĮ GIS-Centras) iš esmės yra prilygintinos valstybės institucijoms, kurioms pavedamos valstybės deleguotos funkcijos bei paslaugos, kurių dėl jų išskirtinumo, privatus sektorius negalėtų teikti arba jos yra finansiškai nerentabilios. Tačiau ŽAS srityje susiklostė tokia situacija, kad valstybės įmonės tiesiogiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, taip žlugdydamos privatų sektorių. Tai akcentuotina kalbant apie: VĮ Valstybės žemės fondas teikiamas žemėtvarkos planavimo, kadastro duomenų rinkimo paslaugas; VĮ Registrų centras teikiamas kadastro duomenų rinkimo paslaugas; VĮ GIS-Centras teikiamas topografavimo paslaugas. Tokia valstybės politika, kai valstybė investuoja (visų mokesčių mokėtojų pinigus) į konkurenciją su tos pačios valstybės privačiu sektoriumi – privačiais geodezininkais, matininkais ir žemėtvarkininkais, yra nepriimtina ir nepateisinama, ir tiesiogiai prieštarauja valstybės strategijai – privataus verslo skatinimo prioritetui. Šis klausimas buvo keliamas ir LMA pasiūlymuose Seimui ir Vyriausybei. Šiuo klausimu LMA papildomai kreipsis į Ūkio ministeriją atskirai, kadangi LMA pasiūlymai šiai ministerijai nebuvo nukreipti.
3. Valstybės įmonių teikiamų monopolinių paslaugų įkainiai ir prieinamumas. Šis klausimas buvo iškeltas diskusijai dėl VĮ Registrų centras direktoriaus įsakymu priimto sprendimo, dėl kadastro elektroninės bylos priėmimo įkainio. Buvo prieita bendros išvados, kad valstybės įmonių teikiamų monopolinių paslaugų įkainių nustatymo ir įteisinimo procesas nėra aiškiai reglamentuotas ir todėl kelia daug klausimų. Pasigendama aiškumo kaip nustatoma kurios duomenų teikimo ar priėmimo  paslaugos yra mokamos, todėl visas monopolinių paslaugų sąrašo ir jų įkainių nustatymo procesas nėra aiškus ir reikalauja sisteminės peržiūros. Žmonėms, kurie yra kadastrinių duomenų surinkimo užsakovai, taip pat nėra aišku, kada matininkas turi įtraukti vienus ar kitus kaštus už valstybės monopolines paslaugas į savo paslaugų kainas. Tai iššaukia nepasitikėjimą tiek visa sistema, tiek matininkais. Prieita išvados, kad turi būti aiškiai reglamentuotos valstybės įmonių teikiamos monopolinės paslaugos, jų įkainių sudarymo principai, o patys įkainiai visada turi būti tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Šis klausimas turėtų būti anksčiau minėtos darbo grupės Žemės administravimo sistemos optimizavimo strateginiams tikslams ir priemonėms parengti darbotvarkės dalimi.
4. Kadastro bylų derinimo proceso optimizavimas. Šiandieninis procesas ir reikalavimai nėra optimaliai sutvarkyti, todėl kyla nemažai problemų įvairiose jo stadijose. Daug problemų kyla dėl to, kad negrįstai įvairios kokybės žemės sklypų formavimo žemėtvarkos projektai yra prilyginti teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi jų kokybė (tikslumas) yra abejotini (buvę kolūkių planai, schemos ir pan.), todėl jų taisymas priimant administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų pataisymo, yra beprasmiškas, nereikalingai didina sąnaudas, ištęsia tikrinimo ir derinimo procesą, bet neturi jokios išliekamosios vertės. Dėl to NŽT darbuotojai, tikrinantys kadastro bylas, dažnai nederina matininkų parengtų dokumentų, kadangi jie prieštarauja minėtiems dokumentams, kurių kokybė akivaizdžiai yra nepriimtina. Tokiu būdu visas procesas yra formalizuojamas, bloginama rezultatų kokybė, švaistomos lėšos. Jau anksčiau LMA teikė siūlymus iš esmės peržiūrėti šio proceso teisinį reglamentavimą: jį supaprastinti ir „priartinti“ prie objektyvios realybės, visiškai atsisakyti kadastro bylų derinimo NŽT, suteikti daugiau atsakomybės matininkams priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo sprendinių (žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo planų) įgyvendinimo (išanalizavus ir įvertinus visumą dokumentų, žemėlapių ir faktinių aplinkybių, matininkui patvirtinus atitinkamą išvadą, kuri būtų kadastro bylos sudedamoji dalis). Tai leistų eliminuoti nereikalingas administracines procedūras, kada NŽT darbuotojai iš esmės turi dubliuoti anksčiau matininko padarytą darbą, kad priimtų tokį patį sprendimą, kurį gali priimti  matininkas. Tai pagreitintų ir atpigintų darbus, o svarbiausia, leistų pasiekti kokybišką rezultatą. Kadastrinių bylų patikrinimas būtų atliekamas vieną kartą ir vienoje institucijoje, t.y. VĮ Registrų centras.
5. Dėl sodų bendrijų pirmininkų vaidmens kadastrinių bylų derinimo procese prieita vienareikšmiškos išvados, kad sodų pirmininkai neturėtų dalyvauti šiame procese, kadangi jie nėra tiesiogiai suinteresuoti ar įgalioti asmenys. Dėl to procesas nepagrįstai užsitęsia. Dėl šios nuostatos pakeitimo LMA papildomai raštu kreipsis į ŽŪM bei kitas suinteresuotas institucijas.

MS2016 apskritojo stalo diskusijos santraukaLietuvos matininkų asociacijaApskritojo stalo diskusijos, vykusios 2016 m. liepos 16 d. matininkų sąskrydžio metu (Juodonys, Rokiškio raj.), Santrauka

Diskusijoje dalyvavo LMA nariai ir svečiai:

Aušra Kalantaitė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja

Danielius Kuprys, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius

Tomas Ladukas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas

Diskusijoje iškelti bei aptarti klausimai:

  • Galimi pokyčiai Žemės administravimo sistemoje nuo 2017 m. sausio 1 d.
  • Kadastro duomenų elektroninės bylos pateikimo apmokestinimas
  • Valstybės įmonių monopolinių paslaugų įkainiai, jų nustatymo bei įteisinimo aiškumas ir skaidrumas
  • Kadastro duomenų bylos tikrinimo NŽT tikslingumas, proceso supaprastinimas, matininko įgaliojimu išplėtimas, klaidingi NŽT darbuotojų sprendimai
  • Įmonių nelygiavertė konkurencija su turinčiais verslo liudijimus (VMI pažymas) matininkais
  • LITPOS valstybinio palaikymo ir valstybės teikiamos nemokamos LITPOS paslaugos klausimas
  • Valstybės įmonių nemonopolinės (komercinės) paslaugos ir nelygiavertė konkurencija su privačiomis įmonėmis
  • Naujų Kadastro nuostatų ir kadastrinių matavimo atlikimo taisyklių (LRV nutarimas Nr.522) užsitęsęs priėmimas
  • Savininko parašo žemės sklypo plane atsisakymas ir kviestinių asmenų parašų rinkimo tikslingumas
  • Kadastro darbų kokybės priežiūra – kaip kovoti su piktnaudžiavimu bei nesąžiningumu pasinaudojant metodinių reikalavimų spragomis, kas tiesiogiai kenkia kokybiškai dirbantiems matininkams
  • Sodininkų bendrijų kadastro duomenų sutvarkymo problematika ir s/b pirmininkų dalyvavimas šiame procese
  • Matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos priežiūra

Išvados:

  1. Žemės reforma yra iš esmės baigta, todėl Žemės administravimo sistemos (ŽAS) tikslai, uždaviniai ir prioritetai keičiasi iš esmės. Atitinkamai turi būti optimizuota visa Žemės administravimo sistema, apimant funkcijų optimizavimą, institucinę struktūrą bei teisinės bazės esminę reviziją. LMA pasiūlymai, pateikti Seimui ir Vyriausybei, kaip tik ir siekia šių tikslų, todėl būtina siekti jų įgyvendinimo. Žinybines kliūtis ir ŽAS neveiksnumą akivaizdžiai atskleidžia LRV nutarimo Nr. 522 užsitęsęs derinimas ir priėmimas. LMA pritaria, kad tikslinga Vyriausybės lygyje sudaryti tarpžinybinę darbo grupę Žemės administravimo sistemos optimizavimo strateginiams tikslams ir priemonėms parengti, kurios turėtų atsispindėti ir naujosios Vyriausybės programoje.
  2. ŽAS veikiančios valstybės įmonės (VĮ Žemės fondas, VĮ Registrų centras, VĮ GIS-Centras) iš esmės yra prilygintinos valstybės institucijoms, kurioms pavedamos valstybės deleguotos funkcijos bei paslaugos, kurių dėl jų išskirtinumo, privatus sektorius negalėtų teikti arba jos yra finansiškai nerentabilios. Tačiau ŽAS srityje susiklostė tokia situacija, kad valstybės įmonės tiesiogiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, taip žlugdydamos privatų sektorių. Tai akcentuotina kalbant apie: VĮ Valstybės žemės fondas teikiamas žemėtvarkos planavimo, kadastro duomenų rinkimo paslaugas; VĮ Registrų centras teikiamas kadastro duomenų rinkimo paslaugas; VĮ GIS-Centras teikiamas topografavimo paslaugas. Tokia valstybės politika, kai valstybė investuoja (visų mokesčių mokėtojų pinigus) į konkurenciją su tos pačios valstybės privačiu sektoriumi – privačiais geodezininkais, matininkais ir žemėtvarkininkais, yra nepriimtina ir nepateisinama, ir tiesiogiai prieštarauja valstybės strategijai – privataus verslo skatinimo prioritetui. Šis klausimas buvo keliamas ir LMA pasiūlymuose Seimui ir Vyriausybei. Šiuo klausimu LMA papildomai kreipsis į Ūkio ministeriją atskirai, kadangi LMA pasiūlymai šiai ministerijai nebuvo nukreipti.
  3. Valstybės įmonių teikiamų monopolinių paslaugų įkainiai ir prieinamumas. Šis klausimas buvo iškeltas diskusijai dėl VĮ Registrų centras direktoriaus įsakymu priimto sprendimo, dėl kadastro elektroninės bylos priėmimo įkainio. Buvo prieita bendros išvados, kad valstybės įmonių teikiamų monopolinių paslaugų įkainių nustatymo ir įteisinimo procesas nėra aiškiai reglamentuotas ir todėl kelia daug klausimų. Pasigendama aiškumo kaip nustatoma kurios duomenų teikimo ar priėmimo  paslaugos yra mokamos, todėl visas monopolinių paslaugų sąrašo ir jų įkainių nustatymo procesas nėra aiškus ir reikalauja sisteminės peržiūros. Žmonėms, kurie yra kadastrinių duomenų surinkimo užsakovai, taip pat nėra aišku, kada matininkas turi įtraukti vienus ar kitus kaštus už valstybės monopolines paslaugas į savo paslaugų kainas. Tai iššaukia nepasitikėjimą tiek visa sistema, tiek matininkais. Prieita išvados, kad turi būti aiškiai reglamentuotos valstybės įmonių teikiamos monopolinės paslaugos, jų įkainių sudarymo principai, o patys įkainiai visada turi būti tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Šis klausimas turėtų būti anksčiau minėtos darbo grupės Žemės administravimo sistemos optimizavimo strateginiams tikslams ir priemonėms parengti darbotvarkės dalimi.
  4. Kadastro bylų derinimo proceso optimizavimas. Šiandieninis procesas ir reikalavimai nėra optimaliai sutvarkyti, todėl kyla nemažai problemų įvairiose jo stadijose. Daug problemų kyla dėl to, kad negrįstai įvairios kokybės žemės sklypų formavimo žemėtvarkos projektai yra prilyginti teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi jų kokybė (tikslumas) yra abejotini (buvę kolūkių planai, schemos ir pan.), todėl jų taisymas priimant administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų pataisymo, yra beprasmiškas, nereikalingai didina sąnaudas, ištęsia tikrinimo ir derinimo procesą, bet neturi jokios išliekamosios vertės. Dėl to NŽT darbuotojai, tikrinantys kadastro bylas, dažnai nederina matininkų parengtų dokumentų, kadangi jie prieštarauja minėtiems dokumentams, kurių kokybė akivaizdžiai yra nepriimtina. Tokiu būdu visas procesas yra formalizuojamas, bloginama rezultatų kokybė, švaistomos lėšos. Jau anksčiau LMA teikė siūlymus iš esmės peržiūrėti šio proceso teisinį reglamentavimą: jį supaprastinti ir „priartinti“ prie objektyvios realybės, visiškai atsisakyti kadastro bylų derinimo NŽT, suteikti daugiau atsakomybės matininkams priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo sprendinių (žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo planų) įgyvendinimo (išanalizavus ir įvertinus visumą dokumentų, žemėlapių ir faktinių aplinkybių, matininkui patvirtinus atitinkamą išvadą, kuri būtų kadastro bylos sudedamoji dalis). Tai leistų eliminuoti nereikalingas administracines procedūras, kada NŽT darbuotojai iš esmės turi dubliuoti anksčiau matininko padarytą darbą, kad priimtų tokį patį sprendimą, kurį gali priimti  matininkas. Tai pagreitintų ir atpigintų darbus, o svarbiausia, leistų pasiekti kokybišką rezultatą. Kadastrinių bylų patikrinimas būtų atliekamas vieną kartą ir vienoje institucijoje, t.y. VĮ Registrų centras.
  5. Dėl sodų bendrijų pirmininkų vaidmens kadastrinių bylų derinimo procese prieita vienareikšmiškos išvados, kad sodų pirmininkai neturėtų dalyvauti šiame procese, kadangi jie nėra tiesiogiai suinteresuoti ar įgalioti asmenys. Dėl to procesas nepagrįstai užsitęsia. Dėl šios nuostatos pakeitimo LMA papildomai raštu kreipsis į ŽŪM bei kitas suinteresuotas institucijas.

Komentarai

Įveskite saugos kodą
Įveskite saugos kodą:

Mus remia

LMA tarptautinių organizacijų narys