Naujienos

Išleista knygą „Nekilnojamojo turto administravimo sistema“

2012 m. vasario 10 d.

VĮ Registrų centro Teisinės informacijos centras (TIC) išleido ilgamečio LMA nario Romualdo Kasperavičiaus knygą „Nekilnojamojo turto administravimo sistema, kurioje apibendrinama ir pateikiama šiuolaikinė nekilnojamojo turto kadastro, vertinimo, registro samprata, raidos istorija, Lietuvos sprendiniai ir problemos.

Knygos įsigijimo klausimu prašome Jūsų kreiptis į Teisinės informacijos centro Leidybos skyriaus vedėją Algį Švedą, tel. 2617529, el. p. algis@tic.lt.

 

Ištrauka iš knygos:

PRATARMĖ
Parašyti šią knygą  paskatino keletas pagrindinių priežasčių. Pirma, tai kad per daugiau nei dvidešimt metų darbo nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistemos kūrimo laikotarpyje sukaupta didžiulis kiekis įvairios teisinės, metodinės ir technologinės medžiagos, susijusios ne su konkrečių teisės aktų versijomis, bet su specialistų ir ekspertų siūlymais kaip sukurti ar patobulinti nekilnojamojo turto administravimo sistemą. Labai nedidelė šios medžiagos dalis yra panaudota rengiant teisės aktus ar priimant konceptualius sprendimus nekilnojamojo turto administravimo srityje.
Antra, VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui pareigos leido susipažinti su aktualiausiomis problemomis nekilnojamojo turto kadastro ir registro srityje, turto savininkų siekiais ir pastebėjimais, nekilnojamojo turto administravimo sistemos trūkumais ir pan. Turima medžiaga niekada nebuvo apibendrinta sistemos požiūriu. Sprendimai sistemos tobulinimui daugeliu atveju buvo priimami tik pertvarkant atskiras jos dalis, nenagrinėjant šių pertvarkų visos sistemos požiūriu.
Trečia, darbas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro specialistų atestacinėje komisijoje leido susisteminti problemas bei supratimą to, kas vadinama nekilnojamojo turto administravimu.
Ketvirta, darbas su ekspertais tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Pasaulio bankas, FAO, FIG, ELRA, EULIS, dalyvavimas daugelyje tarptautinių projektų leido apibendrinti pasaulio šalių patirtį nekilnojamojo turto administravimo srityje, pastebėti ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių analogiškų sistemų teigiamus ir neigiamus bruožus. Be to, didelė dalis užsienio šalių ekspertų nuomonių apie Lietuvos nekilnojamojo turto sistemą yra iki šiol nežinomi ne tik sprendimus priimantiems valstybės valdžios ir valdymo institucijų darbuotojams, bet ir specialistams dirbantiems su šia sistema. Todėl šia knyga siekiama apibendrinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių nekilnojamojo turto administravimo sistemų vystymosi tendencijas.                
Knyga skirta nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus vykdantiems matininkams, specialistams atliekantiems nekilnojamojo turto kadastro ir registravimo darbus, studentams, studijuojantiems žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, statybos ir susijusiose su nekilnojamojo turto administravimu specialybėse, nekilnojamojo turto brokeriams ir asmenims besidomintiems nekilnojamojo turto administravimu Lietuvoje ir šios veiklos būkle bei perspektyvomis.

Romualdas Kasperavičius

Komentarai

Raju 2014 m. lapkričio 20 d. 01:28:46
Admin, kokia būtų situacija jei litas iki krizės nebūtų buvęs pririštas prie euro? Ar tokiu atjveu būtume Lietuvoje turėję tokį ekonomikos spurtą kokį turėjome? Galbūt tokiu atjveu būtume technikškai mažiau kilę, mažiau puolę ir psichologiškai krizę išgyvenę lengviau, nes Lietuva nebūtų mačiusi tokio sotaus gyvenimo piko metu?Taip pat, tavo nuomone, kokią įtaką turėjo lito pririšimas prie euro tiesioginėms užsienio investicijoms,verslo aplinaki, bei Lietuvos eksporto/importo rinkai? http://nsigrmkkoov.com [url=http://mrownmnuhlb.com]mrownmnuhlb[/url] [link=http://idxmpjy.com]idxmpjy[/link]
Exe 2014 m. lapkričio 19 d. 12:32:31
Bet <a href="http://wmzxdq.com">vaoultis</a> pririšimas prie euro nėra lygus tos <a href="http://wmzxdq.com">vaoultis</a> įvedimui. Jei kažkas skolina Lietuvai tarkim 5 metams, tai jis ar jie negali būt tikri, kad litas nebus atrištas' nuo Euro ir Lietuva neįjungs savo spausdinimo presų. Manau, kad Euro įvedimas vienaip ar kitaip paskatins užsienio investicijas bei pagerins Lietuvos skolinimosi galimybes. Nors iš kitos pusės aš nemanau, kad verta dėt tiek pastangų dėl viso šito Ir apskritai, kam ES reikalinga bendra valiuta? Aš suprantu, kad tai palengvina prekybą tarp euro zonos šalių, nėra jokių <a href="http://wmzxdq.com">vaoultis</a> keitimo mokesčių ir pan, t.y. tas supaprastina gyvenimą, bet ar tikrai verta vien dėl to iš esmes atsisakyt monetarinės politikos ir tapt priklausomiems nuo kažko? Ir apskritai, man atrodo, kad nebuvo protinga sujungt tokias skirtingas ekonomikas turinčias šalis viena valiuta. Na taip, 60% skolos, 3% biudžeto deficito reikalavimai gali kažkiek sulygint ekonomikas, bet bėda tame, kad jos yra skirtingos iš esmės, visos jos skirtingai išgyvens tam tikrus ekonominius įvykius Man įdomi tavo nuomonė šituo klausimu.
Kangkung 2014 m. lapkričio 18 d. 09:04:11
Ignai, Atsiprašau už pavėluotus komentarus turėjau šiokių tokių tehincnių problemų Kas liečia Snoro lizingą, tai jeigu jis ir toliau finansuoja naujų prekių įsgyjimą, tai tikrai veikia kaip shadow banking rinkos atstovas. Shadow banking atstovai nepriima indėlių iš indėlininkų, taip, kad kažkokios vasltybinės garantijos jiems nereikia. Rizikuoja tik tie investuotojai, kurie tokias institucijas palaiko. Jeigu kalbėsime apie credit hedge fondus, tai jie turi investuotojus, kurie laukia didelės grąžos ir supranta, jog norint ją pasiekti, dažnai reikalinga ir didesnė rizika. Taigi, tokiam fondui bankrutavus, savo investicijas praras investuotojai, o mokesčių mokėtojamas tai nieko nekainuos. Problema atsiranda tada, kaip prieš finansų krizę, paprastieji bankai arba bankai, kurie priima iš indėlininkų indėlius, ir tuo pačiu metu gauna valstybinę paramą, elgiasi taip pat, kaip ir credit hedge fondai. Tokie bankai aktyviai investuoja ir rizikuoja, o susidūrus su problemom, toks bankas dažniausiai gauna valstybinę paramą (Lehman Brothers jos negavo) ir toliau gali sėkmingai rizikuoti. Tokia rizika kainuoja pinigus paprastiem mokesčių mokėtojams, kas yra ypatingai žalingas reiškinys. Manau, kad shadow banking žaidėjai, o ypatingai credit hedge fondai yra naudingi, jų bankrotas nereikalauja valstybės įsikišimo, kai tuo tarpu bankų, kurie elgiasi kaip credit hedge fondai reikėtų vengti, ir būtent Volcker rule atsiradimas turėtų padėti eliminuoti tokių bankų veiklą. Teoriškai taip, o praktiškai pamatysime, ar ši taisyklė padės susitvarkyti su tokiom institucijom http://tjguqvvre.com [url=http://dhbpog.com]dhbpog[/url] [link=http://eljcxtp.com]eljcxtp[/link]
Open 2014 m. lapkričio 17 d. 16:27:59
Aciu uz gerus klausimus. Kaip ir minėjau euro įsivedimas tai <a href="http://ojazzdvt.com">veknsiys</a>, kuris padeda sukontroliuoti infliaciją. Aišku prieš tai Lietuva buvo įsivedus dolerį, nuo 1990 metų stipriose industrinėse šalyse infliacijos svyravymai ženkliai sumažėjo, todėl tokiai mažai valstybei kaip Lietuva prisijungti prie dolerio buvo verta, kadangi rinkos ekonomika buvo labai jauna. Vėliau dolerį pakeitėm euru niekas nepasikeičia, nes infliacijos pliusas atėjo nuo dolerio.Euras aišku duoda signalą rinkai, taip pat kaip ir doleris, kad šalis yra verta pasitikėjimo, todėl užsienio investuotojai gali investuoti Lietuvoje, bet tai daugiau įstojimo į Europos sąjungą efektas. Kada toks klubas priima valstybė, parodomas pasitikėjimas valstybė, rinka mano, kad Europos sąunga turi didesnę informaciją negu rinkos žaidėjai apie Lietuvą, todėl, kad Lietuva atitiko tam tikrus standartus, kuriuos rinka palaimina . Visas šitas ekonomikos prieaugis atėjo ne dėl euro, o dėl to, jog Lietuva buvo priimta į Europos sąjungą ir Lietuvą užplūdo Europos Sąjungos pinigai.Kad investuotojai investuotų Lietuvoje, reikia ne euro, reikia, kad vidinis vartojimas būtų sveikas, kad siūlomos prekės ir paslaugos būtų parduodamos. Jeigu valstybė yra stipri ekonomiškai, nesvarbu kokia valiuta, visi norės investuoti į tą valstybė, nes ten vyrauja sveikas vartojimas, tokios šalys kaip Brazilija, Indija, Kinija turi savo valiutas, bet į jas investuojama, nes Kinija yra produktyvesnė ir pigesnė šalis gamybai negu kitos, todėl žinoma, kad kinai sugebės eksportuoti daugiau negu importuoti, tai yra bus pinigų perviršis, kuris vėliau bus perskirstytas ir žmonės galės vartoti bei leisti bizniams užsidirbti.Lietuva krizę būtų pergyvenus krizę tikrai geriau, jeigu valiuta būtų free-floating tai yra nefiksuota prie kitos valiutos. Aišku, kad tokia operaciją įvykdytume, reikia geros ekonomistų komandos ir gero centrinio banko. Centrinio banko galimybėmis Lietuvoje aš abejoju. Jeigu, tarkime tūrėtume žmonės, kurie tikrai nusimano ekonomikoje, kurie mokėtų sureguliuoti monetarinę politiką, tada aišku būtume greičiau atsigavę ir turėję rimtesnį prieaugį, kuris šiuo metu yra niekinis. Pirmiausia, dabar verslai ir mažino algas, ir mažino darbo vietas, algos yra trumpuoju laikotarpiu fiksuotos, tai yra jų negalima iškart pakeisti, Lietuvoje jos pakankamai greitai buvo pakeistos, dėl dar vienos Lietuvos problemos šešėlinės ekonomikos. Jeigu valiuta pati prisitaikytų prie situacijos, tada nedarbo lygis galėjo būti žemesnis, kadangi algos būtų automatiškai prisitaikiusios.Bendrai pasakius, problemos ne eurose ir lituose, problema tame, jog Lietuva stato savo ekonomika ant labai silpnų pastatų, tai yra pradeda ne nuo to galo.
Jale 2014 m. lapkričio 15 d. 18:56:16
Autorius 2011/04/20 - 10:45Iš tiesų, mano nuomone, grioausies laiko patikrintos skelbimų svetainės, tokios kaip aruodas.lt, skelbiu.lt ir pan. Jose ir paieškos sistema daugmaž sutvarkyta, ir skelbimai teisingi su nurodyta kaina, vieta, būsto trūkumais, privalumais, nuotraukomis, žemėlapiais ir pan.
Įveskite saugos kodą
Įveskite saugos kodą:

Mus remia

LMA tarptautinių organizacijų narys